Gynybos dirbtinio intelekto startuolis „Helsing“ surinko 487 mln. USD C seriją ir planuoja plėtrą Baltijos šalyse, kad kovotų su Rusijos grėsme

Gynybos dirbtinio intelekto startuolis „Helsing“ surinko 450 mln. EUR (487 mln. USD) C serijos finansavimo etape, kuriam vadovavo „General Catalyst“. Dabar ji planuoja plėsti savo buvimą Europos šalyse, besiribojančiose su Rusija. Tai buvo paskelbta NATO kasmetinį viršūnių susitikimą Vašingtone, kur Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas iš svarbiausių darbotvarkės klausimų.

Pagal minėtą planą „Helsing“ Estijoje įkūrė naują įmonę ir per ateinančius trejus metus Baltijos šalių gynybos projektams planuoja išleisti 70 mln. Vokietijos būstinės įmonė taip pat turi biurus Miunchene, Londone ir Paryžiuje ir teigė, kad nauja pinigų injekcija bus skirta dirbtinio intelekto pajėgumų plėtrai ir 300 darbuotojų bazei plėsti.

„Helsing“ kuria dirbtinio intelekto programinę įrangą, skirtą informacijai iš gynybos sistemų apdoroti, bepiločių orlaivių ir reaktyvinių naikintuvų ginklų pajėgumams didinti ir mūšio lauko sprendimams gerinti.

Gundbertas Scherfas, Helsingo generalinis direktorius, interviu su TechCrunch sakė, kad „Ukraina panaudojo technologijas savo gynybai nuo plataus masto Rusijos invazijos, ir aš manau, kad galime padėti ten, panaudoti savo technologijas ir vykdyti misiją. Prieš trejus su puse metų nusprendėme naudoti dirbtinį intelektą mūsų demokratinėms valstybėms apsaugoti, tai buvo didelis mūsų variklis.

„Esame įmonė, įkurta remiantis europietiškomis vertybėmis ir ginanti Europos interesus bei demokratijas, ir tai dabar vyksta Ukrainoje“, – sakė jis, kalbėdamas apie persikėlimą į Estiją. „Bet, žinoma, tai vyksta ir mūsų rytiniame flange – nuo ​​Suomijos, per Baltijos šalis iki Lenkijos… demokratijos. Taigi tai buvo natūralus atspirties taškas.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pareiškime teigė, kad Helsingo atvykimas į jos šalį buvo „labai laukiamas“ ir kad „mums reikia veiksmų, o ne tik žodžių“.

„Putinas padidino savo gynybos biudžetą iki 7% BVP, iki tokio lygio, kai visiškai aišku, kad tikslas tikriausiai yra ne tik Ukraina, bet ir platesnis“, – pridūrė vienas iš generalinių direktorių Torstenas Reilas. „Jaučiame būtinybę ir atsakomybę sukurti pajėgumų spragą, kad galėtume atgrasyti ir, jei reikia, apginti Europą ir NATO rytinį flangą.

Paklausti, iš kur „Helsing“ gauna didžiąją dalį savo dirbtinio intelekto skaičiavimo, bendrovės generaliniai direktoriai atmetė detales. Reilas sakė: „Akivaizdu, kad naudojame savo skaičiavimus. Mes naudojame „Edge“ įrenginius, taip pat visada reikalingas vietinis skaičiavimas. Taip pat prieš kelias savaites paskelbėme projektą „Centaur“, kuris yra pagrįstas mokymuisi, siekiant sukurti AI, skirtą oro kovoms. Tam reikia daug skaičiavimo. Taigi šiuo metu daug pinigų išleidžiame agentų mokymams ir mokymams. Galų gale turėsime itin aukštus oro kovos pajėgumus. Ir ten mes naudojame padidintą skaičiavimą.

Tačiau Reilas teigė, kad nors jie turi tam tikrų skaičiavimo galimybių, bendrovė taip pat naudojasi trečiosiomis šalimis, tačiau jis teigė, kad jų negalima pavadinti „saugumo sumetimais“.

Iki šiol „Helsing“ laimėjo sandorius su „Airbus SE“ ir Vokietijos bei Ukrainos gynybos ministerijomis, įskaitant Vokietijos „Eurofighter Electronic Warfare“ atnaujinimą (su strateginiu investuotoju ir įsipareigojusiu partneriu Saab AB), dirbtinio intelekto infrastruktūrą, skirtą ateities kovinei oro sistemai (FCAS, su konsorciumu). HIS) ir nemažai įslaptintų sutarčių jūrų ir sausumos srityse, sakoma bendrovės pranešime.

Pasak šaltinio, kalbėjusio su „Bloomberg“, naujausias finansavimo etapas teoriškai įvertintų įmonę maždaug 4,95 mlrd. eurų (5,4 mlrd. USD), tačiau bendrovė atsisakė komentuoti vertinimo klausimus.

Šis startuolis aria vis labiau populiarėjančią vagą pradedantiesiems, kai gynybos technologijos didina Vakarų investuotojų, susirūpinusių dėl Rusijos karo padėties ir galimos Kinijos grėsmės, darbotvarkę. Remiantis praėjusią savaitę „PitchBook“ paskelbta ataskaita, Silicio slėnis 2023 m. skyrė beveik 35 milijardus dolerių gynybos technologijų startuoliams, o šiemet – daugiau nei 9 milijardus dolerių.

Tuo pat metu Vakarų gynybos biudžetai didėja, o tai sudaro galimybę steigėjams ir investuotojams į erdvę.

Tačiau, nors JAV atitikmuo Helsingui galėtų būti Anduril Industries Inc., nedaugeliui kitų Europos gynybos įmonių pavyko pasiekti Helsingo mastą iš dalies dėl to, kad Europos vyriausybės išlaidos gynybai vis dar atsilieka nuo JAV.

Naujasis finansavimas reiškia, kad iki šiol „Helsing“ iš investuotojų, įskaitant „Spotify“ įkūrėją Danielį Eką ir Švedijos gynybos tiekėjo „Saab AB“, iš viso surinko 769 mln. Prie paskutinio etapo prisijungė „Accel“, „Lightspeed Venture Partners“, „Plural“, „Greenoaks Capital Management“ ir Silicio slėnio investuotojas Eladas Gilas.

Jeannette zu Fürstenberg, General Catalyst generalinė direktorė ir Europos vadovė, pareiškime sakė: „Esu giliai įsitikinęs, kad Helsingas žengia kelyje į pasaulinės kategorijos lyderio poziciją. Pirmą kartą per dešimtmečius matydami mūšio frontus Europos žemėje, manome, kad tokių kompanijų kaip Helsingas vaidmuo dar niekada nebuvo toks kritiškas.